- plerpalas
- pler̃palas sm. (3b) J menk. 1. prastas, iškleręs prietaisas; plerpianti mašina: Tas jo motociklas tikras pler̃palas Bgt. Parsivežė tokį pler̃palą i nora iškulti Šll. Nebėr jau kalvarato, tikras pler̃palas Ut. 2. niekų kalba, tauškalas: Kas čia jo pler̃palo galia klausytis Vkš. Tavo plerpalaĩ visiem žinomi ir visiem jau nusbodo Dkk. 3. DŽ prasta sriuba. 4. scom. plepys: Susėdęs su tokiu pler̃palu, rimtai nepaskalbėsi Dkk.
Dictionary of the Lithuanian Language.